1984 m. Europos futbolo čempionatas „grįžo namo" – ten, kur ir
pradėjo skaičiuoti savo istoriją. Kaip ir pirmosios pirmenybės, taip ir
šios po 24 metų pertraukos vėl buvo surengtos Prancūzijoje. Čempionate
visu ryškumu žibėjo Prancūzijos rinktinė su Micheliu Platini priešakyje.
Atranka
Prancūzai, kaip šeimininkai, į finalinį etapą pateko be kovos. Tuo
tarpu likusios 32 rinktinės varžėsi 7 atrankos grupėse, kurių
nugalėtojai gavo tiesioginius kelialapius į finalo turnyrą.
Kvalifikacinis etapas pasižymėjo itin atkakliomis kovomis. Vienintelė
Belgija savo grupės varžybas laimėjo artimiausius persekiotojus
pralenkdama daugiau nei 1 taško persvara.
Didžiausia atrankos staigmena tapo Italijos rinktinės fiasko. 1982 m.
pasaulio čempionai savo atrankos grupėje aplenkė tik Kiprą, o į priekį
praleido ne tik į finalinį etapą pakliuvusius rumunus, bet ir švedus
bei čekoslovakus.
Kiek netikėtai atrankos neįveikė ir Anglija, į priekį užleidusi Daniją.
Į antrą čempionatą iš eilės nepateko ir SSRS. Juos aplenkė Portugalija.
Įdomu, kad namuose sovietai buvo sutriuškinę portugalus net 5-0, tačiau
bendroje įskaitoje daugiau taškų surinko pastarieji.
Dar vienos atkaklios lenktynės vyko tarp Olandijos ir Ispanijos. Abi
rinktinės surinko po lygiai taškų, tačiau pirmąją vietą dėl geresnio
įvarčių skirtumo užėmė ispanai. Tokiu pačiu būdu Šiaurės Airiją aplenkė
ir Vakarų Vokietija, nors vokiečiai ir pralaimėjo abejas tarpusavio
rungtynes.
Tiesa, ispanų sėkmė buvo dar ilgai aptarinėjama. Prieš paskutines jų
rungtynes namuose su Malta grupėje pirmavo Olandija. Ispanijai buvo
būtina pergalė ir ne bet kokia, o net 11 įvarčių skirtumu. Šeimininkai
po pirmojo kėlinio pirmavo tik 3-1, tačiau antrajame įmušė taip
trokštamus 9 įvarčius ir nugalėjo reikalinga persvara, 12-1. Šis
neįtikėtinas pasiekimas vėliau buvo ilgai aptarinėjamas.
Finalinis etapas
1984 m. Europos čempionato finalinis turnyras buvo surengtas birželio
12 – 27 dienomis septyniuose Prancūzijos miestuose – Paryžiuje,
Marselyje, Lione, Sent Etjene, Lane, Nante ir Strasbūre.
A grupėje varžėsi šeimininkė Prancūzija, praėjusio čempionato
finalininkė Belgija, antrą kartą į finalo turnyrą prasimušusi Danija
bei Jugoslavija.
B grupę sudarė titulą gynusi Vakarų Vokietija, Ispanija, Portugalija ir Rumunija.
Kaip ir reikėjo tikėtis, Prancūzija A grupėje neturėjo sau lygių.
Šeimininkai laimėjo visas tris rungtynes, o jų lyderis Michelis Platini
įmušė net 7 iš 9 įvarčių. Dėl antrojo kelialapio į pusfinalį susikovė
po du taškus turėjusios Belgija ir Danija. Nors ir atsilikinėjo 0-2,
danai sugebėjo išplėšti pergalę rezultatu 3-2. Jugoslavija liko be
taškų.
B grupėje didžiausia staigmena tapo Vakarų Vokietijos pasirodymas. Po
lygiųjų su portugalais ir minimalios pergalės prieš rumunus, jiems
paskutiniame mače su Ispanija pakako taško. Tačiau susitikimui einant į
pabaigą ir rezultatui esant 0-0, ispanas Antonio Maceda pelnė įvartį
galva ir nukarūnavo Europos čempionus. Kovoje dėl antrojo kelialapio į
pusfinalį Portugalija 1-0 įveikė Rumuniją.
Pusfinalis tarp Prancūzijos ir Portugalijos laikomas vienomis
gražiausių rungtynių Europos čempionatų istorijoje. 24 min. turnyro
šeimininkai įsiveržė į priekį po Jeano Domergue įvarčio. Bet 74 min.
Rui Jordao išlygino rezultatą tiksliu smūgiu galva.
R.Jordao pratęsimo pradžioje išvedė portugalus į priekį. Prancūzams
grėsė pavojus, tačiau 114 min. antrąjį savo įvartį pelnė J.Domergue –
2-2. Kai viskas artėjo link 11 metrų baudinių serijos, savo žodį tarė
Michelis Platini – portugalų vartininkas Bento nutraukė prancūzų ataką,
tačiau M.Platini šaltakraujiškai susistabdė kamuolį, pasitaisė į
patogią poziciją ir tiksliai smūgiavo į vartus, išvesdamas savo
rinktinę į finalą.
Kitame pusfinalyje Ispanijai sunkiai sekėsi palaužti netikėtai į
pusfinalį patekusią Daniją. Pagrindinis rungtynių laikas ir pratęsimas
pasibaigė 1-1, o 11 metrų baudinius tiksliau mušė ispanai – 5-4.
Birželio 27 dieną finale Paryžiaus „Parc des Princes" stadione susikovė Prancūzija ir Ispanija.
|
Ispanų gynybą bando įveikti Alainas Giresse‘as
|
Nepaisant kelių ispanų išpuolių rungtynių pradžioje, bėgant laikui
išryškėjo prancūzų pranašumas. Jie perėmė iniciatyvą ir užvaldė aikštės
vidurį, kur karaliavo „Magiškasis ketvertas" – Luisas Fernandezas,
Michelis Platini, Alainas Giresse‘as ir Jeanas Tigana. Ispanai neretai
nespėdavo paskui varžovus ir prasižengdavo.
57 min. šalia varžovų baudos aikštelės prancūzai uždirbo baudos smūgį,
kuris baigėsi Michelio Platini įvarčiu. Tiesa, tai nebuvo pats
geriausias šio prancūzo atliktas baudos smūgis – kamuolys praslydo
pažeme tarp gynėjų ir vos nepateko vartininkui Luisui Arconadai į
rankas, tačiau į vartus vis tik įriedėjo.
Ispanų vartų sargas toliau plušėjo atremdamas B.Lacombe, A.Giresse‘o
bei M.Platini pavojingus smūgius. Tačiau šeimininkų siautulį pristabdė
gynėjo Yvono Le Rouxo raudona kortelė. Atrėmę ispanų atakas, 90 min.
prancūzai įtvirtino pranašumą – po J.Tiganos perdavimo įmušė Bruno
Bellone. Sunku patikėti, kad tai buvo vienintelis įvartis iš 14, kurį
šiame čempionate pelnė prancūzų puolėjai. Tačiau to pakako, kad
Prancūzija iškovotų Europos čempionų vardus.
|
1984 m. Europos čempionai
|
Statistika
Dėl 1984 m. Europos čempionės vardo varžėsi 33 rinktinės. Finaliniame
etape kovojo 8 komandos. Jame buvo sužaista 15 rungtynių, įmuštas 41
įvartis (vid. 2,73). Rezultatyviausias žaidėjas – Michelis Platini
(Prancūzija) – 9 įvarčiai. Frankas Arnesenas (Danija) – 3.
Galutinė 1984 m. Europos čempionato rikiuotė:
1. Prancūzija
2. Ispanija
3-4. Danija, Portugalija
Nugalėtojų sudėtis:
Joelis Batsas, Patrickas Battistonas, Maxime Bossis, Yvonas Le Roux,
Jenas Francois Domergue, Jeanas Tigana, Luisas Fernandezas, Michelis
Platini, Alainas Giresse‘as, Bernardas Lacombe, Bruno Bellone, Manuelis
Amoros, Bernardas Genghini, Didier Six, Jeanas Marcas Ferreri,
Dominique Rochetau, Thierry Tusseau, Daniel Bravo.
Treneris – Michelis Hidalgo.
Simbolinė čempionato rinktinė:
Vartininkas – Heraldas Schumacheris (Vakarų Vokietija); Gynėjai – Joao
Domingos Silva Pinto (Portugalija), Karl-Heinzas Forsteris (Vakarų
Vokietija), Mortenas Olsenas (Danija), Andreasas Brehme (Vakarų
Vokietija); Saugai – Fernando Chalana (Portugalija), Alainas Giresse‘as
(Prancūzija), Jeanas Tigana (Prancūzija), Frankas Arnesenas (Danija),
Michelis Platini (Prancūzija); Puolėjas – Rudi Volleris (Vakarų
Vokietija).
Žvaigždė
Michelis Platini per 5 Europos čempionato rungtynes sugebėjo įmušti 9
įvarčius. Visa vicečempione tapusi Ispanijos rinktinė per tiek mačų
tesukrapštė 4 įvarčius. Devintojo dešimtmečio vidurys buvo pati
dabartinė UEFA prezidento futbolininko karjeros spindėjimo viršūnė.
|
Michelis Platini
|
Aikštėje 10-asis „Les Bleus" numeris pasižymėdavo idealia kamuolio
kontrole ir puikiais perdavimais, šaltakraujiškumu, sugebėdavo
„skaityti žaidimą" ir mušė įspūdingus baudos smūgius.
1955 m. gimęs M.Platini karjeros pradžioje atstovavo „Nancy" ir „St
Etienne" klubams. Didžiausios prancūzo pergalės susijusios su Turino
„Juventus", kuriame jis žaidė 1982 – 1987 m. Su šiuo klubu jis laimėjo
Italijos čempionatą ir taurę, UEFA Čempionų lygą ir UEFA Taurę, UEFA
Supertraurę bei Tarpkontinentinę taurę.
Neįprastai daug įvarčių mušdavęs saugas tris metus iš eilės 1983-1985 m. buvo renkamas geriausiu Europos futbolininku.
Prancūzijos rinktinei M.Platini atstovavo 71 kartą, pelnė 41 įvartį. Šį rezultatyvumo rekordą tik pernai pagerino Thiery Henry.
Įdomūs faktai
● Septintojo Europos čempionato atrankos varžybose 1982-1984 m. pirmą kartą varžėsi visos 33 UEFA narės.
● Portugalijai 1984 m. Europos čempionato finalo turnyras buvo pirmasis istorijoje ir jame jie pasiekė pusfinalį.
● Vakarų Vokietijos pralaimėjimas 0-1 Šiaurės Airijai atrankos
varžybose 1983 m. lapkritį nutraukė 29 nepralaimėtų vokiečių rungtynių
namuose seriją.
● 1984 m. Prancūzija Europoje neturėjo lygių, tais metais laimėdama visas 12 žaistų rungtynių.
● M.Platini rekordas – 9 įvarčiai finalo turnyre lieka nepagerintas iki
šiol. Be prancūzo pasiekimo, rezultatyviausias čempionato žaidėjas yra
mušęs „tik" 5 įvarčius.
● Tais pačiais metais Čempionų lygą laimėjo anglų „Liverpool", o geriausiu metų žaidėju Europoje išrinktas tas pats M.Platini.